Taigis, vyko Kaunas Jazz. Šeštadienis, Vienybės aikštė, apie 4 valanda dienos, 25 laipsniai šilumos, saulė šviečia (neįprasta!), žmonių daug (visai neįprasta!).

Reikia ledus valgyt!

Bet… o kur jų rasti? Aplink koncertą parduodamas alus, kepta duona, kažkokie mėsiški greitmaisčiai; ledų nėra. Einu link Laisvės alėjos. Nuėjau iki fontano - iš ten į visas keturias puses ledų nematyti. Netgi į Media Maximą nusileidau - o ten jie ruošiasi totaliniam išsikraustymui, taigi maždaug penkiuose ledų šaldytuvuose buvo lygiai nulis porcijų ledų. Užėjau į kažkokią kavos kavinę - irgi ledų nėra (bet yra čeburėkų… toje vietoje, kur prabangi kava geriama?! originalu).

Ar čia tik man taip atrodo, kad kartais smulkūs prekybininkai tiesiog neišnaudoja progų uždirbti? Karštą dieną muzikos festivalio metu prekyba ledais kur nors atrodo visiškai natūralus dalykas…

Ne į ledų temą, bet festivalio metu nugirstas telefoninis pokalbis:

Jo, mes atvažiavom, sėdim koncerte. Nu nieko, nėra taip blogai tame Kaune.

Įvertinimas!

Giedrius klausia, kodėl “grįžau į Lietuvą”. Trumpas atsakymas - nežinau!

Kodėl būtų verta negrįžti? Priežasčių gana daug… Konkretus pavyzdys - gyvenant Vilniuje, gauni darbo pasiūlymą: dirbti Kaune arba Kopenhagoje (čia visai neišgalvotas pavyzdys). Praktiškai bet koks savam prote žmogus pasirinktų Kopenhagą:

Kas nors matėt, kaip šiais laikais Kaunas atrodo? (Atsakau: gana nykiai. Tiksliau, visiškai nykiai). Kas nors vaikščiojot vakarais Kauno gatvėmis vienas; koks jausmas? (Baisoka. Ir tuščia).

Kopenhagoje yra dviračiai, shawarmos, daug skirtingų ir visai nepiktų žmonių, net benamiai ir elgetos ten atrodo draugiški. Tiesiog žymiai geresnis jausmas.

Ką šiuo atveju gali pasiūlyti koks nors Kaunas? Apgriuvusio miesto įvaizdį, kurio reprezentacinėje gatvėje kas antras langas sako “išsikraustėme”, vakarais tuščia ir baisu, o savivaldybė net šviestuvų nesugeba pakeisti, ką jau kalbėti apie grindinį ir t.t.? Ar Kaunas turi bent kokią nors miesto viziją? Darbų, projektų planą? Iš čia (nuo mano sofos) žiūrint, panašu kad ne.

That said, aš grįžau. Na, tiesą sakant niekada ištisai ir nebuvau “išvažiavęs” - du metus dirbau Kopenhagoje, bet maždaug pusę laiko praleisdavau Lietuvoje, dirbdamas “iš namų”. Taigi nėra kažkokio grandiozinio grįžimo.

Bet kodėl - geras klausimas. Plakatai Kaune man sako, kad “ir Kaune gyventi galima”. Gal dėl to?

kaunas kaunas, miestas slaunas
bet tik tada kai sužinosi tu
kur dvylika kur trylika kur vokiečiai kur kalnas
tada ir susitiksim! tada ir susitiksim!

Va, turbūt dėl šito.

Anądien padarėm klaidą ir ryte įsijungėm Radiocentrą paklausyt. Vajė - pasirodo, gana blogai, ypač jei groją ką nors lietuviško. Nykuma kažkokia; muzika maždaug “peu peu bum bum”, dainininkai/ės kažką murma arba stena, žodžiai apie belenką, kokio nors įkvėpimo mažiau nei nulis.

Ar kam nors iš Lietuvos muzikos žvaigždūnų ir žvaigždučių rūpi jų kuriama muzika? Ar jie gyvena savo muzika? Ar gali ją atlikti su aistra, “pagava”?

Muzika turi būti atliekama taip:

Čia Grinderman buvo. Kas taip groja Lietuvoje? Penkiasdešimtmetis Nick Cave spiria į subinę visam Lietuvos muzikos elitui, va kaip yra.

Į tą pačią temą ir Bill Hicks pasisakymas - senas, bet vis dar labai tinka.